Šiandiena daugeliui atrodo nepelnytai kenksminga jų atžvilgiu, o kadangi dabartis – praeities pasekmė, tai ir praeitis tuo pavidalu, kokiu ji įvyko tikrovėje, taipogi priimtina toli gražu ne visiems ir ne visais savo aspektais. Ir žmonių psichika reaguoja į šį nepasitenkinimą praeitimi ir dabartimi.

Jeigu žmonės nesusimąsto apie savo bendrystę su kitais juos supančiais asmenimis ir žmonija apskritai, tai jie psichologiškai gali pasitraukti „gyventi“ į pasakų pasaulius (tokius kaip meninis Tolkieno palikimas, „Narnijos kronikos“, „Ksena karių princesė“, „Konanas barbaras“, „Sostų kova“ ir panašiai), į šio pasaulio realybę sugrįždami iš jų tik tam, kad pamaitinti ir aprūpinti savo laikino kūno poreikius.